Prieš 20 metų, 2004 m. gegužės 1 d., Lietuva tapo visateise Europos Sąjungos (ES) nare. Šiemet švenčiame ne tik Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-metį, bet ir NATO. Ta proga išleistas jau 58 aktualijų naujienlaiškio „Aš manau“ numeris. Narystė NATO ir ES iš esmės pakeitė šimtmečius Lietuvos likimą lėmusias istorines ir geopolitines sąlygas. Šia ypatinga proga gegužės mėnesio naujienlaiškis „Aš manau“ skitas būtent šiai temai. Didžiuojamės savo šalies laimėjimais, pasiektais būnant NATO ir ES dalimi bei kviečiame diskutuoti šiomis temomis su mokiniais. Naujienlaiškio partneriai – Užsienio reikalų ministerija.
Taip pat naujienlaiškyje – dvi potemės. Pirmoji – leis pagilinti žinias apie tai, kaip reiškiasi Vakarų parama kariaujančiai Ukrainai šiuo svarbiu metu. Šie metai – tikri rinkimų metai. Ką lems Europos Parlamentos rinkimai, kurie vyks jau birželio 6-9 dienomis? Mokinius ir mokines skatiname mąstyti, ką reiškia būti ne tik Lietuvos, bet ir ES piliečiu (-te), turinčiu (-ia) ar įgysiančiu (-ia) balsavimo teisę artimiausiu metu.
Numeryje rasite svarbiausių naujienų santrauką, valstybės lyderių pasisakymus, koncentruotai pateiktas ekspertų įžvalgas, kritinį mąstymą skatinančias užduotis ir, žinoma, aktualius skelbimus. Tikimės, kad Naujienlaiškis praturtins pamokas ir įkvėps moksleivius diskusijoms.
Sutrumpiną elektroninį leidinį “Lietuva ES ir NATO – 20“ tema rasite čia. Naujienlaiškį galite užsiprenumeruoti apsilankę mūsų svetainėje.
Susipažinus, kviečiame su mumis susisiekti ir palikti grįžtamąjį ryšį apie naujienlaiškio numerį. Gero naudojimosi pamokose!
Ar žinojote, kad su dideliu maisto trūkumu susiduria beveik pusė pasaulio šalių? Tai reiškia, kad šimtai milijonų gyvena tęstinėje krizėje, stokodami maisto ar net badaudami. Naujienlaiškyje sužinosite apie pagrindines maisto stygių lemiančias priežastis, taip pat – kur ši problema paplitusi labiausiai, giliau suprasite šios temos bei karo prieš Ukrainą sąsajas. Naujienlaiškio partnerio – Užsienio reikalų ministerijos – dėka pristatysime Europos Sąjungos bei Lietuvos atsaką. Žinoma, kaip visada, rasite užduotis darbui su mokiniais. Ši tema prieš šventes skatins padiskutuoti apie dalijimosi ir paramos svarbą.
Antra tema skirta vienam svarbiausių įvykių, kuriam seniai ruošiasi Europos kaimynės – stojimui į Europos Sąjungą. Atrodo, kad nelinksmi įvykiai paskatino Europos šalių bendriją plačiau praverti savo duris. Tačiau, ar jau greitai Ukraina, Moldova ir Sakartvelas taps lygiateisėmis Europos Sąjungos narėmis? Ką tai duos joms? Ar ilgą pasiruošimo kelią vainikuos sėkmė? Ko reikia, kad šalys atsidurtų saugių, demokratiškų valstybių klube, kaip ir Lietuva? Skaitykite naujienlaiškį ir ekspertų komentarus bei sužinokite daugiau.
Jau kitąmet minėsime gražią sukaktį – 20 metų narystės Europos Sąjungoje ir NATO. Apie tai, o taip pat konkursus, projektus, mokymus bei kitas įdomybes – rasite naujienlaiškio „Aš manau“ 57-ajame numeryje.
Primename, kad naujienlaiškis „Aš manau“ yra edukacinė priemonė mokytojams, padedanti supažindinti su įvairiomis Lietuvos ir pasaulio aktualijomis. Jame pateikiamos ekspertų įžvalgos, skirtingų šaltinių informacija, kurią galima analizuoti ir diskutuoti mokykloje istorijos, pilietinio ugdymo, geografijos ir kitų pamokų metu. Jį galima užsiprenumeruoti čia.
Tikimės, kad Naujienlaiškis praturtins pamokas ir įkvėps moksleivius diskusijoms. Gero skaitymo!
Specialiai Naujienlaiškiui Užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė sutiko atsakyti į keletą klausimų. Informaciją apie jos paskyrimą tapti visos Europos Sąjungos diplomatine atstove JAV rasite rudens naujienlaiškio numeryje, kuriame aptariama diplomatės sėkmė ir lietuvių siekiai įsidarbinti ES bei tarptautinėse organizacijose.
Ar turėjote svajonę tapti diplomate ir pasiekti diplomatijos karjeros aukštumų?
Aš niekada neturėjau svajonės tapti diplomate – greičiau priešingai. Galvojau, kad darysiu beveik viską, bet neisiu į diplomatinę tarnybą. Bent 20- 25 procentai mano bendrakursių Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute norėjo tapti diplomatais ir jais tapo. Tačiau praėjo du–trys metai ir likimas mane vis tiek atvedė į diplomatinę tarnybą ir niekada to nesigailėjau.
Kokios Jūsų pačios asmeninės savybės kloja kelią sėkmei? Kaip būti pastebėtai, girdimai?
Viena iš pagrindinių savybių, kuri tinkama bet kokiame darbe, tai – darbštumas. Kartais atrodo, kad nereikia turėti didelių talentų, nes įdėjus daug nuoširdžių pastangų, tikrai tai bus pastebėta šalia dirbančių kolegų, vadovų. Taip pat labai svarbu turėti kūrybiškumo, dalintis idėjomis, net jei jos atrodys jaunatviškos, naivios. Pasidalinimas idėjomis su kolegomis vėliau gali išvirsti į produktyvų ir efektyvų dalyką. Trečioji svarbi savybė – gebėjimas derėtis. Kartais dvi–tris valandas gali trukti derybos dėl, atrodytų, smulkmenos: vienaskaitos ar daugiskaitos tekste. Tačiau tokia detalė turi didelę finansinę reikšmę. Jei pasiseka, supranti, kad šiek tiek prisidėjai prie savo valstybės sėkmės.
@Delfi/Andrius Ufartas
Ar mokotės tik iš savo patirties, ar semiatės išminties iš kitų asmenybių, kolegų? Kokios asmenybės Jums daro įspūdį? Buvote Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais. Kaip augino ši patirtis?
Man atrodo, kad mano darbas yra mokymasis čia ir dabar, angliškai – „learning by doing“.
Sutikau labai daug asmenybių, iš kurių galima semtis patirties, mokytis. Beveik septynerius metus dirbau su Prezidente Dalia Grybauskaite. Tai viena didžiausių mano patirčių. Iš jos išmokau daug dalykų. Viena paprastų, bet svarbių pamokų, – kad diplomatui, kaip ir kiekvienam savam darbe, labai svarbu išmanyti turinį, kad galėtumei pasiųsti tvirtą, aiškią žinutę. Mes tai vadindavome anglišku terminu „Read your files“ – skaityk savo dosjė. Labai svarbu gyvenime, kaip ir mokykloje, pasidaryti namų darbus. Derybose tuomet gali nesuabejoti dėl savo valstybės pozicijos, atsakyti į klausimus. Iš Prezidentės galima išmokti tiesmukumo, kai yra kažkas labai svarbu tavo valstybei. Kartais reikia mokėti ir išdrįsti pasakyti tiesmukai. Ypač tarptautiniuose formatuose svarbu kam nors išdrįsti pasakyti, kad karalius nuogas, net jei po to kažkas tave pavadins vieno klausimo valstybės atstovu.
Kokiomis vertybėmis, principais vadovaujatės, kurių stengiatės niekada neišduoti? O gal esate lanksti?
Diplomato darbas yra rasti auksinį vidurį tarp vertybių ir lankstumo. Suprantama, 27 valstybių klube sutarimą rasti labai sunku. Yra daugybė klausimų, svarbių skirtingoms šalims. Pavyzdžiui, dėl supaprastintos vizų tvarkos. Šiokio tokio lankstumo, randant kompromisą, reikia, neatsisakant paties tikslo. Europos Sąjungoje labai dažnai ambasadorių susitikime pasakoma, kad yra vienodai patenkintų ir vienodai nepatenkintų, tai reiškia, kad visi vienodai nelaimingi. Negali būti taip, kad vieni būtų labai laimingi, o kiti labai nelaimingi. Tenka ir palaukti. Jei tai yra nacionalinių grėsmių klausimas, reikia išlaikyti savo poziciją, nepaisant didžiulio spaudimo. Tą yra tekę ne kartą atlaikyti. Svarbiausia, kad ES tai vyksta kolegiškai.
Ar dažnai prisimenate diplomato priesaiką, duotą pradedant dirbti diplomate?
Diplomato priesaika yra įgyvendinama kasdien ypač jei dirbi Lietuvos pasiuntinybėje užsienyje, padedant piliečiams užsienyje, sekant ir analizuojant naujienas. Tai tikrai prasmingas darbas, kartais trunkantis 7 dienas per savaites ir 24 valandas per parą.
Ar galime rasti kažkokį bendrą „vardiklį“, kas vienija visus diplomatus ir diplomates?
Yra daugybė politikos sričių. Būna diplomatų, kurie specializuojasi tam tikroje srityje, o kiti – horizontalieji. Manau, kad visus vienija atsidavimas ir pareiga, kad Lietuvos interesai būtų atstovaujami kaip galima geriau, kad būtų suteikta piliečiams reikalinga pagalba.
Diplomatija – tai statutinė tarnyba. Kokios yra ribos, kurių negali peržengti diplomatas?
Diplomatas privalo atstovauti savo valstybei, net jei kita valstybė, kurioje dirbi yra ypač miela.
Kokios Jūsų profesinės klaidos yra padarytos ir ko jos pamokė?
Man atsitinka taip, kad aš užsimirštu, pavyzdžiui, padaryti kokį renginį ar parengti kokį dokumentą. Pažiūriu į laikrodį, o jau pusė devynių vakaro. Sudėtinga priimti ir tai, kad resursai yra riboti, žmogiškieji, finansiniai. Reiktų nevertinti tam tikros nesėkmės, pavyzdžiui, dalyvių skaičiaus renginyje ar finansinės išraiškos. Tai proga įvertinti kitos pusės interesus.
Kokius lūkesčius jaučiate, gavusi paskyrimą tapti ES ambasadore JAV?
Džiaugiuosi, aišku, tuo, tačiau, matyt, mūsų, lietuvių charakteryje yra daug savikritikos. Sakau taip: „Viščiukai skaičiuojami rudenį“. Man atrodo, labai svarbu pradėti, įdėti visas pastangas, ir tada tikėtis geriausių rezultatų.
Kokius darbus sieksite tęsti, perimdama ES ambasadoriaus JAV pareigas iš graiko StavrosLambrinidis, o kokių naujų tikslų sieksite? Kiek tai nuo jūsų pačios priklausys?
Subtilumas toks, kad reikės atstovauti visų 27 ES šalių suderintą poziciją. Kai kuriais atvejais gal teks peržengti per save, kai ES bendra pozicija nebūtinai sutaps su Lietuvos pozicija. JAV ir ES tarpusavio santykiai tikrai gerai. Man norėtųsi išlaikyti gerą dialogą tarp Vašingtono ir Briuselio. Technologijų klausimas, užsienio prekybos, sankcijų politika parodė, kad svarbiausiais klausimais esame artimiausiai sąjungininkai. Norėtųsi, kad toks bendradarbiavimas persikeltų ir į kitas sritis.
Jums teks vadovauti apie 100 įvairių tautybių asmenų. Ar tam kažkaip specialiai rengiatės?
Lietuvos atstovybėje Briuselyje, kuriai teko vadovauti, yra beveik 100 žmonių, apie 87-89 priklausomai nuo laikotarpio. Visiems ES ambasadoriams, taip pat ir man, yra skiriami dviejų savaičių kursai bei papildomi elektroninių sistemų bei kiti mokymai. Man padarė įspūdį, kad mokymai buvo skirti ir personalo, komunikacijos klausimams, tad visada yra ko pasimokyti.
Kaip suprantate „lyderystę“?
Lyderystė savo pavyzdžiu rodyti, ką daryti ir kaip daryti ir dirbti su kitais dėl bendrų tikslų.
Ką patartumėte mokiniams ir mokinėms, kurie/kurios norėtų pasiekti karjeros aukštumų?
Mokytis, daryti namų darbus, skaityti daug knygų, suprasti matematikos formules ir daug dirbti, bei skirti kiek laiko sau. Aš per atostogas visada keliauju, kad ir į artimiausią pažintinį taką.
Pastaruoju metu įvykus stichiniam arba katastrofiniam orų reiškiniui dažnai keliamas klausimas kiek šis ekstremalus reiškinys yra nulemtas klimato kaitos, o kiek tai natūralus gamtinis procesas. Ar galite paaiškinti kaip nustatomos sąsajos tarp klimato kaitos ir konkrečių įvykusių ekstremalių reiškinių?
Į šį klausimą padeda atsakyti orų atribucijos metodika. Ji remiasi klimato modeliavimo rezultatais, kai tie patys klimato modeliai paleidžiami laikantis dviejų skirtingų prielaidų: 1) kad nėra jokios žmonių sukeltos atmosferos taršos (CO2 kiekis atitinka priešindustrinės revoliucijos sąlygas); ir 2) į modelį įtraukiama realiai išmatuota šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija skirtingais metais per pastaruosius 100–150 metų. Palyginus dviejų šių skirtingų scenarijų modeliavimo rezultatus galima nustatyti kaip žmogaus sukelta klimato kaita pakeitė ekstremalių orų reiškinių tikimybę. Ekstremalių orų reiškinių tikimybės yra apskaičiuojamos remiantis faktiniais istoriniais meteorologiniais ir hidrologiniais stebėjimais ir išreiškiama per jų pasikartojimą per 10, 20, 100 ar daugiau metų. Jeigu atlikus modeliavimą, pagal anksčiau minėtus du skirtingus scenarijus, gaunama, kad pirmu atveju ekstremalaus reiškinio tikimybė buvo 1 kartą per 100 metų, o antru atveju 1 kartą per 25 metus, tuomet laikoma, kad klimato kaita 4 kartus padidino ekstremalaus įvykio tikimybę konkrečioje vietovėje.
Vilniaus universiteto Geomokslų instituto tyrėjas, klimatologas dr. Justinas Kilpys
Perspėjimo ir ekstremalių situacijų valdymo sistemos visame pasaulyje susideda iš panašių dalių: prognozių, perspėjimo (gali būti sirenos, gali būti pranešimai mobiliuose telefonuose), evakuacijos ir padarinių valdymo. Pažangios prognozavimo ir perspėji mo sistemos yra svarbios, bet dažnai realų nelaimės mastą lemia žmonių reakcija į perspėjimus bei institucijų pasirengimas reaguoti į ekstremalią situaciją. Netgi ir turint pačias geriausias perspėjimo sistemas, nebus išvengta žmonių aukų, jeigu žmonės nereaguos į pranešimus arba, jeigu ekstremalių situacijų valdymas yra prastai organizuotas. Sudėtingiausia situacija yra besivystančiose šalyse ir šalyse, kur vyksta kariniai konfliktai ar socialiniai neramumai. Dažnai ten tinkamai nefunkcionuoja nė viena sis temos dalis: trūksta tikslių prognozių, perspėjimai pasiekia tik dalį gyventojų arba iš vis is jų nepasiekia, o institucijos nėra pasiruošusios tvarkytis su rizikomis ir nelaimės padariniais. Jungtinių Tautų organizacija (JT) teigia, kad tik 50 % visų pasaulio šalių turi funkcionuojančią perspėjimų sistemą. Todėl 2022 m. JT paskelbė iniciatyvą, kad iki 2027 m. būtų sukurta pasaulinė universali perspėjimo sistema, kuri galėtų perspėti žmones apie gresiančius pavojus nepriklausomai nuo šalies ir jos išsivystymo lygio. Už perspėjimų prognozes būtų atsakinga Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO), o už perspėjimų siuntimą – Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU).
Tarptautinis bendradarbiavimas ir duomenų dalinimasis gali padėti geriau reaguoti į ekstremalius reiškinius ir sumažinti jų poveikį. Ar ekstremalių reiškinių dažnis ir intensyvumas skatina šalis bendradarbiauti prevencijos tikslais, pvz. dalinantis duomenimis?
Perspėjimai ir prognozės apie pavojingus orų reiškinius būtų neįmanomi be tarptautinio bendradarbiavimo ir duomenų dalinimosi. Norint sudaryti orų prognozę kelias dienas į priekį, būtina žinoti orų sąlygas kaimyninėse valstybėse, o norint sudaryti prognozę į priekį reikia žinoti, kokios orų sąlygos yra kitoje Žemės pusrutulio pusėje. Meteorologų bendruomenė duomenų dalinimosi svarbą suprato jau labai seniai, ir būtent dėl to prieš 150 metų (1873 m.) buvo įkurta Pasaulinė meteorologijos organizacija. Dalinimasis meteorologinių stebėjimų duomenimis tarp valstybių šiuo metu vyksta beveik realiu laiku ir tai leidžia greitai atnaujinti ir sudaryti tikslesnes orų prognozes. Savalaikės ir tikslios orų prognozės leidžia iš anksto pasiruošti ekstremaliems orų reiškiniams ir laiku išsiųsti perspėjimus gyventojams. Sudėtingiau yra su hidrologiniais duomenimis. Kai kuriose valstybėse laikoma, kad duomenys apie vandens išteklius (upių vandens lygį ir debitą, rezervuaruose sukauptą vandens kiekį) yra nacionalinės svarbos ir jais nenorima dalintis. Sausringuose regionuose vandens ištekliai ir jų valdymas dažnai yra politiškai jautrūs klausimai, keliantys įtampas tarp skirtingų visuomenės grupių ir kaimyninių šalių.
Kaip šalys bendradarbiauja, dalindamosi duomenimis? Ar juos gali gauti nepasiturinčios valstybės?
Šiuo metu valstybės informacija apie orų ir vandens stebėjimus dalinasi remdamosi Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) standartais ir bendradarbiavimo principais. Patys duomenys dažniausiai perduodami kas kelias valandas naudojantis arba telekomunikacijos tinklais (GSM tinklu) arba interneto debesų kompiuterija. Pasaulinė meteorologijos organizacijų šiuo metu pamažu pereina prie WIS 2.0 (WMO Information System) – sistemos, kuri paremta debesų kompiuterija ir kuri leidžia duomenis perduoti labai greitai ir dažnai. Ši sistema bus nemokamai prieinama visų pasaulio šalių hidrologijos ir meteorologijos tarnyboms bei institucijoms atsakingoms už civilinę saugą. Europos trumpų ir vidutinių prognozių centras (ECMWF) naudodamas šią sistemą taip pat pradėjo teikti tropinių ciklonų prognozes visam pasauliui. Be Pasaulinės meteorologijos organizacijos egzistuoja ir regioninės iniciatyvos, skirtos dalintis perspėjimais apie pavojingus reiškinius. Europoje veikia iniciatyva MeteoAlarm, kurioje kasdien pateikiami pavojingų reiškinių perspėjimai iš visų Europos šalių. Centrinėje Azijoje startavo iniciatyva, skirta dalintis duomenimis ir perspėjimais apie upių potvynius tarp 6 skirtingų šalių (Afganistano, Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Turkmėnistano, Uzbekistano). Aplink Indijos vandenyną įsikūrusios šalys yra sukūrusios vieningą cunamių perspėjimo sistemą. Egzistuoja ir kitos regioninės iniciatyvos, kurių tikslas pateikti kuo tikslesnius perspėjimus apie pavojingus gamtos reiškinius.
Kokie šiuo metu ir ateityje regionai Europoje ar pasaulyje yra pažeidžiamiausi, o kokie saugiausi imant du dėmenis: geografinę padėtį ir klimato kaitos poveikį? Kokios šalys bus geriausiai tam pasirengusios? O kaip Lietuva?
Labiausiai ekstremaliems orų reiškiniams pažeidžiamos šalys yra centrinėje, rytų ir vakarų Afrikoje (Čadas, Centrinė Afrikos Respublika, Sudanas, Malis ir kt.), taip pat mažosios Ramiojo vandenynų salų valstybės (Kiribati, Tonga, Saliamono salos ir kt.). Jų pažeidžiamumas yra susijęs ne tik su įvairių pavojingų gamtos reiškinių gausa, bet ir su tuo, kad šios skurdžios valstybės neturi pakankamų finansinių ir institucinių pajėgumų tokioms nelaimėms pasiruošti ir susitvarkyti su jų padariniais. Ateityje, toliau keičiantis klimatui, vis didesnė grėsmė iškils tropinėse platumose, aplink pusiaują išsidėsčiusioms valstybėms. Mažosios salos gali būti užlietos, o dėl augančios temperatūros ir didėjančios drėgmės, kai kurie regionai gali tapti apskritai netinkami gyventi žmonėms. Ekstremaliai karštų dienų bei didelių potvynių skaičius sparčiai augs Indijoje, Pakistane, Bangladeše bei kitose pietryčių Azijos valstybėse. Ir nors daugelis klimato rodiklių sparčiau keičiasi šiaurinėse platumose, tropinėse klimato zonose gyvena daugiau žmonių ir stichinės nelaimės čia padaro daugiau žalos. Geriausiai klimato kaitos iššūkius atlaikys tos šalys, kurios turi daugiausiai finansinių ir institucinių pajėgumų prisitaikyti prie pokyčių ir reaguoti į stichines nelaimes. Tokių šalių daugiausia yra globalioje šiaurėje. Dėl tokio geografinio pažeidžiamumo pasiskirstymo kyla klimato teisingumo klausimas – ar šalys globaliuose pietuose, kurios labai nedaug prisidėjo prie atmosferos taršos, turėtų būti paliktos likimo valiai, ar šiaurinėse platumose esančios šalys turi padėti joms susitvarkyti su kylančiais pavojais? Lietuva papuola tarp mažai pažeidžiamų šiaurės šalių. Ir nors pas mus taip pat kyla jūros lygis, didėja karščio bangų, liūčių ir vasaros audrų pavojus, bet jų mastas yra gerokai mažesnis nei šalių, kur vyrauja musoninis ar tropinis klimatas. Lietuva turi egzistuojančią ir veikiančią ekstremalių reiškinių perspėjimo sistemą bei turi finansinių galimybių atsistatyti po nelaimės.
Pirmoji šio rugsėjo „Aš manau“ naujienlaiškio temų – apie šiais metais pasaulį ir Lietuvą sukrėtusius ekstremalius klimato reiškinius. Temą profesionaliai komentuoja klimatologas, Vilniaus universiteto Geomokslų instituto tyrėjas Justinas Kilpys. Skaitytojai sužinos, kodėl potvyniai, miškų gaisrai bei kiti įvairius pasaulio kampelius paliečiantys klimato ekstremalumai laikomi klimato kaitos padariniais. Naujienlaiškyje pateikiama informacija, kaip šalys padeda viena kitai, mainosi informacija ir, kokie Europos Sąjungos mechanizmai padeda sumažinti nuostolius.
Antroji tema – įkvepianti Lietuvos diplomatės Jovitos Pranevičiūtės – Neliupšienės sėkmės istorija. Lietuvė paskirta vadovauti Europos Sąjungos atstovybei JAV, o tai yra didžiausias Lietuvos diplomatijos pasiekimas lig šiol. Diplomatė Naujienlaiškio numeriui skyrė specialų dėmesį – todėl rasite jos mintis apie diplomato (-ės) kelią, skirtą tik leidinio skaitytojams ir skaitytojoms. Numeryje ekspertai apžvelgia, kaip lietuviams sekasi įsidarbinti ES institucijose bei tarptautinėse organizacijose ir, ko reikia, kad lydėtų sėkmė. Rasite ir informacijos apie konkursus, kitas galimybes, klausimus ir užduotis darbui su moksleiviais.
Tikimės, kad Naujienlaiškis praturtins pamokas ir įkvėps moksleivius diskusijoms.
Šį rudenį naujienlaiškis „Aš manau“ kviečia mokinius sudominti visuomenėje bene pačia aktualiausia tema – žaliavų krizės pasėkoje ženkliai išaugusiomis gamtinių dujų, elektros kainomis ir su tuo susijusiu ekonominiu, politiniu kontekstu. Tema ne iš lengvųjų, tačiau mokytojai ir mokiniai kaip visada ras glaustą aktualijų apžvalgą (su nuorodomis į originalius šaltinius), atgarsius socialinėse medijose, svarbiausius akcentus išryškinantį prof. Ramūno Vilpišausko komentarą ir – naujiena naujienlaiškio rubrikose – jaunimo balsą: Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) valdybos nario Luka Stravinsko nuomonę.
Kitas LiJOT valdybos narys – Umberto Masi – dalinasi komentaru antrajai numerio temai – 35-ių valstybių narių Europos Sąjunga? Rusijos karas prieš Ukrainą išjudino Europos regionalizmo procesus, todėl vis dažniau girdima kalbant apie Ukrainos narystę ES, taip pat Sakartvelo, Armėnijos, Moldovos, Balkanų šalių, Turkijos prisijungimą. Tokia perspektyva kelia nemažai teigiamų emocijų, tačiau, žinia, narystės kelias pilnas iššūkių, kuriuos teko įveikti ir Lietuvai, kad taptų ES nare. Kaip visada, ši tema taip pat išskleidžiama per naujienlaiškio rubrikas ir, žinoma, vieną svarbiausių dalių – siūlomas užduotis ir klausimus diskusijoms mokiniams.
Naujienlaiškio pabaigoje jūsų laukia informacija apie nemokamus, nuotolinius ir kvalifikacijai kelti tinkamus kursus Europos Sąjungos tema. Naujienlaiškio partneris – LR Užsienio reikalų ministerija. Ankstesnį numerį, skirtą karo Ukrainoje ir šalies narystei ES temomis rasite čia.
Reaguodami į aktualijas, kartu su naujienlaiškio partneriais Užsienio reikalų ministerija, parengėme specialų numerį, skirtą karo Ukrainoje temai. Naujienlaiškyje rasite koncentruotą informaciją apie Eurpos Sąjungos atsaką Rusijos agresijai ir pagalbą Ukrainai. Kaip visada, skaitykite, ekspertų komentarus, atgarsius socialinėse medijose, o pateikta medžiaga bus pagrindas pokalbiui su mokiniais. Kaip jie išgyvena karo grėsmę, kaip galima kalbėt šia tema su jaunimu, kaip sumažinti nerimą, kalbant apie Lietuvos ir jų pačių saugumą.
Antra tema skirta Ukrainos galimybėms tapti ES nare. Ar įvyks tikras lūžis ir Ukraina taps kandidate nare kitokia tvarka nei visos kitos šalys? Ar reiktų to siekti? Kokia narystės ES svarba dabar kariaujančiai už savo laisvę Ukrainai? Tai proga dar kartą pakalbėti apie europietiškas vertybes ir narystės ES ir NATO svarbą, privalumus. Taip pat naujienlaiškyje rasite informacijos, kur ir kaip kiekvienas gali padėti Ukrainos žmonėms.
Sveikiname konkurso “Mano idėja geresnei Europai“ nugalėtojus – Telšių Vincento Borisevičiaus II b klasės mokinius ir klasės vadovę Liną Mickevičienę.
Kviečiame susipažinti su klasės idėja geresnei Europos ateičiai.
“Mūsų Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos II b klasė tiki šviesia ES ir jaunimo ateitimi ir klasės valandėlės metu surengė diskusiją apie ES geresnės ateities viziją, kurios rezultatais, norime pasidalinti su visais. Visų pirma tikime, kad ES politika turėtų būti orientuota į visų šalių narių švietimo politikos gerinimą, nes tai tiesiogiai įtakoja kiekvieno jauno žmogaus ateitį. Taip pat esame tikri, kad būtina jaunus žmones kuo įvairesniais ir šiuolaikiškesniais būdais sudominti pačiomis įvairiausiomis kultūros sritimis, tokiu būdu šviečiant jaunimą ir plečiant jų pasaulėžiūrą. Tai būtų galim padaryti kuriant įvairias interaktyvias kultūros mainų programas, jaunimui suteikiant nemokamą muziejų lankymą, kuriant mokyklose kultūros pristatymo programas ir pan. Švietimo prieinamumas kiekvienam jaunam žmogui, mūsų manymu, būtų prioritetinė vizijos sritis, kadangi studijos privalo būti nemokamos visose ES šalyse. Jauni žmonės nori būti europietiški, siekia pažinti įvairias kultūras, šalis, todėl nemokamos studijos sudarytų visiems be išimties studentams galimybę tapti visaverčiais ES nariais, turinčiais trokštamą išsilavinimą ir galinčiais prisidėti prie ES gerovės savo žiniomis, tvariomis idėjomis ir kūrybiniu potencialu. Taigi, mūsų siūloma idėja geresnei Europai – sudarytos galimybės jaunų žmonių bendradarbiavimui visoje ES. Manome, kad įvairūs projektai, dirbtuvės, konferencijos, plenerai suteiktų galimybę jauniems žmonės dalintis patirtimi“.
Klasė laimėjo pagrindinį konkurso prizą – LR Užsienio reikalų ministerijos viceministro apsilankymą mokykloje ir susitikimą su mokiniais bei šaunų pasaulio gaublį. Sveikiname nugalėtojus!
Jei esi 7-12 klasių mokininys (-ė) ar šių klasių mokytoja (-as), klasės idėją ar net kelias idėjas apie ES ateitį užregistruok į Konferencijos platformą. Idėjos nuorodą iki sausio 31 d. (konkurso terminas pratęsiamas) atsiųsk mums į aktualijupamoka@gmail.com. Laiške nurodyk savo mokyklą, klasę ir kontaktą susisiekti.
Idėja, kuri sulauktų daugiausiai reakcijų – komentarų, pritarimų, sekimų – bus paskelbta konkurso nugalėtoja 2022 m. pavasarį ir bus apdovanota išskirtiniu prizu – susitikimu su Užsienio reikalų viceministru Arnoldu Pranckevičiumi! Burtų keliu išrinksime dar tris idėjas pateikusias klases ir padovanosime po puikų gaublį.
PAMOKOS MODULIS Europos Parlamento biuro medžiaga padės surengti Konferencijai apie ES ateitį skirtą pamoką (siūlome migracijos arba žaliosios ekonomikos temas), išnagrinėti skirtingus požiūrius ir problemas bei pateikti savo idėją Europai. Kviečiame naudotis!
KAIP PASIŪLYTI IDĖJĄ
Užėję į platformą, prisijunkite jei jau turite paskyrą arba prisiregistruokite spausdami Prisijungti dešiniame viršutiniame kampe. Tam naudokite savo išorės Facebook, Google, Twitter paskyrą ar Elektroninius valdžios vartus – eID (šia pasinaudoti reikės papildomų įskiepių kompiuteryje asmens tapatybės patvirtinimui). Sėkmingai užsiregistravus pirmą kartą galite praleisti demografinių duomenų pildymą. Toliau vėl spauskite mygtuką Temos viršutinio meniu eilutėje ir pasirinkite temą, kuri Jus domina: sveikata, klimato kaita ir aplinka, ES pasaulyje ar kitą. Jeigu neradote Jums aktualios temos sąraše – savo įžvalgomis galite pasidalinti kategorijoje „Kitos idėjos“. Pasirinkę konkrečią temą, galite perskaityti įvadą ir peržvelgti pateiktas nuorodas. Norėdami palikti savo idėją, spauskite mygtuką „Dalykitės idėjomis”, o tada „Nauja idėja +”. Tekstas neturėtų viršyti 1500 simbolių. Prie diskusijos prisijunkite palikdami komentarą arba balsuodami už Jums patinkančias idėjas – taip jas atras daugiau žmonių. Bendrauti ir aptarti savo pasiūlymus su kitų valstybių narių piliečiais galima 24 oficialiosiomis ES kalbomis. Visi komentarai gali būti automatiškai išversti į bet kurią kitą oficialią kalbą. „Renginių“ skirtuke galite rasti ir užsiregistruoti į internetu arba netoli jūsų vyksiančius renginius arba suorganizuoti jį patys. Platforma yra įsipareigojusi saugoti jūsų asmens duomenis ir gerbti privatumą.
Kviečiu visus moksleivius ir jų mokytojus registruoti idėjas Europos ateičiai ir dalyvauti konkurse!
Konferencija dėl Europos ateities yra unikali tuo, kad jos diskusijų pagrindas yra piliečių laisvai pateiktos idėjos. Kad kiekvienas iš mūsų galėtų pasidalinti savo idėja Europos ateičiai, buvo sukurta speciali daugiakalbė skaitmeninė platforma. Joje galima ne tik patogiai ir paprastai pateikti savo siūlymus, bet ir registruoti renginius, komentuoti kitų europiečių idėjas. Jų skaitmeninėje platformoje jau yra užregistruota per 8 tūkstančius! Nuo migracijos, demokratijos, klimato kaitos ir skaitmenizacijos iki saugumo, sveikatos, socialinių klausimų. Viena iš plačiai aptariamų temų yra apie švietimą ir sąlygų jaunimui gerinimą. Europiečiai dalijasi pasiūlymais kokių pokyčių reikia Europos jaunimui, kokia turėtų būti švietimo sistema, kaip modernizuoti mokyklų tinklą bei kokių naujų mainų galimybių moksleiviams reikėtų. Būtent skaitmeninėje platformoje pateiktus siūlymus vėliau aptaria Europos piliečių forumai ir plenarinės sesijos, sudarytos iš visų svarbiausių ES sprendimų priėmėjų.
Todėl kviečiu jus geriausias idėjas būtinai užregistruoti skaitmeninėje platformoje ir tapti Užsienio reikalų ministerijos ir naujienlaiškio autorių organizuojamo konkurso dalyviais. Kiekvieno iš mūsų nuomonė yra svarbi ir turi būti išgirsta!
Lapkričio mėnesio naujienlaiškį „Aš manau“ skiriame dviems aktualioms temoms. Lietuvos jaunimo aktyvumas ir domėjimasis politika šiandien – pirmoji tema. Elektroniniame leidinyje rasite koncentruotą temos apžvalgą, jaunų aktyvių žmonių bei iniciatyvų pavyzdžius, specialiai parengtus ekspertų komentarus bei užduotis darbui su mokiniais.
Taip pat kviečiame su mokiniais išbandyti specialiai parengtą pamokos modulį temai apie Konferenciją dėl Europos ateities, mokinių sugalvotas idėjas registruoti specialioje europiečių platformoje ir dalyvauti konkurse! Užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius aplankys daugiausiai vertinimų sulaukusią klasę!
Antroji tema skirta vyresnių klasių mokiniams – kalbame apie pastaruoju metu vis aktualesnę problemą – manipuliaciją visuomenės nuomonės apklausomis. Kai apklausų tiek daug, o jų rezultatai žiniasklaidoje pateikiami skambiomis antraštėmis, tampa keblu jomis pasitikėti. Naujienlaiškyje rasite informacijos, kuri padės mokiniams tapti įžvalgiais. Kaip visada, pateikiame atidžiai parengtą medžiagą, bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto ekspertais.
Naujienlaiškis „Aš manau“ 